SEARCH
You are in browse mode. You must login to use MEMORY

   Log in to start

level: Leukocitų recirkuliacija

Questions and Answers List

level questions: Leukocitų recirkuliacija

QuestionAnswer
Leukocitų migracijaImuninės sistemos kertinė savybė – pastovi ir reguliuojama jos pagrindinių ląstelinių komponentų migracija per kraują į audinius ir limfa atgal į kraują;
Migracija atlieka 3 pagrindines funkcijas:•Neutrofilus ir monocitus iš kaulų čiulpų pristato į pažeistus ar infekuotus audinius; Kaulų čiulpuose susidarę neutrofilai ir monocitai paimami į pažeistus audinius, kur pašalina infekcinius patogenus, išvalo negyvus audinius ir atstato pažeistus. •Naivius limfocitus iš kaulų čiulpų ir čiobrialiaukės nuneša į antrinius limfinius organus;, Iš kaulų čiulpų ir čiobrialiaukės naivūs limfocitai keliauja į antrinius limfinius organus (limfmazgius ir blužnį), kur aktyvuojami antigenų ir tampa efektorinėmis ląstelėmis. Visi naivūs leukocitai iš kraujo į limfmazgius migruoja per taip vadinamas aukštojo endotelio venules (HEV, angl. high endothelial venule). •Efektorinius limfocitus iš antrinių limfinių organų pristato į infekcijos vietas; Antriniuose limfiniuose organuose susidarę efektorinės ląstelės migruoja į infekcijos vietas, kur dalyvauja apsigynime nuo įsibrovėlių.
Leukocitų migracija į audiniusTik aktyvuoti leukocitai migruoja į infekuotus ir pažeistus audinius. Neaktyvuoti leukocitai cirkuliuoja kraujyje ir limfiniuose organuose. • Infekcijų ar pažeistų vietų kraujagyslių endotelinės ląstelės aktyvuojamos, pagrinde makrofagų sintetinamais citokinais (padidėja adhezinių molekulių raiška). • Leukocitų ir plazmos baltymų paėmimas iš kraujo į infekcijų ir pažeidimų vietas vadinamas uždegimu. Uždegimas prasideda atpažinus mikrobus ir pažeistas ląsteles įgimtame imuniniame atsake ir pratęsiamas įgytame imuniniame atsake
Leukocitų migracija - daugiapakopis procesas, kurį reguliuoja:I. Adhezijos molekulės ir II. Chemokinai. • Leukocitų migracija iš kraujo į audinius vyksta jiems prikimbant prie kraujagyslių endotelinių ląstelių ir pralendant tarp jų. Pralindimas vadinamas ekstravazacija. • Endotelinės ląstelės pastoviai arba po aktyvinimo ekspresuoja specifines ląstelių adhezijos (prikibimo) molekules (CAM, angl. Cell adhesion molecule). • Recirkuliuojantys limfocitai, monocitai ir granuliocitai turi receptorius CAM arba pačias CAM. • Adhezijos molekulės dalyvauja ir sąveikoje tarp imuninės sistemos ląstelių: Th ir APC, Th ir B, CTL ir ląstelių taikinių.
Adhezijos molekulėSelektinų ir integrinų bei jų ligandų raiška ant įvairių limfocitų ir įvairiose vietose skiriasi.
IntegrinaiEkstraląstelinės globuliarinės abiejų grandinių dalys rišasi su ligandu, o viduląstelininės dalys su citoskeleto komponentais, kaip vinkulinu, talinu, aktinu, alfa-aktinu ir tropomiozinu. Integrinų vardas kilo iš to, jog jie koordinuoja (integruoja) signalus, susidariusius prijungus ekstraląstelinei daliai ligandą, su citoskeleto elementams, tuo nulemdami nuo citoskeleto priklausomą judėjimą: formos pasikeitimus ir fagocitinį atsaką. MAC-1, kaip receptorius komplemento komponentui C3b, sustiprina mikrobų fagocitozę. Aukšto afiniškumo sąveika su Ig superšeimos CAM. Šį aukštą afiniškumą nulemia chemokinų receptorių sąveika su chemokinais.
Integrinų afiniškumasIntegrinai ant kraujo leukocitų paprastai yra žemo afiniškumo būsenoje Kai leukocitas priartėja prie endotelio ląstelių, prasideda nuo selektinų priklausomas leukocitų riedėjimas. Be to, ant endotelio ląstelių esantys glikozamino glikanų surišti chemokinai rišasi prie leukocitų receptorių chemokinams. Įvyksta chemokinų receptorių signalo perdavimas, kuris aktyvuoja leukocitų integrinus, padidindamas jų afiniškumą ligandams, esantiems ant endotelio ląstelių.
Chemokinų gamybaChemokinų gamybą sukelia uždegiminiai citokinai, pagrinde TNF ir IL-1, sekretuojami makrofagų įgimto imuninio atsako į mikrobus metu.
Chemokinų receptoriaiPrisirišus chemokinui, aktyvuojami G baltymai. Aktyvuotas G baltymas suriša guanozino trifosfatą (GTP) – paleidžiama ląstelių fermentinė kaskada, polimerizuojami aktinas ir miozinas, vyksta citoskeleto, integrinų struktūriniai pasikeitimai ir t.t. Išskiriama 17 CCR1 – CCR10 receptoriai CC chemokinams; CXCR1–CXCR6 receptoriai CXC chemokinams; CX3CR1 – receptorius CX3CL1 chemokinui.
Chemokinų vaidmuoLeukocitų migraciją iš kraujagyslių į audinius: naivių limfocitų į limfmazgius per HEV, efektorinių limfocitų, monocitų ir neutrofilų į uždegiminius audinius; • Leukocitų judėjimą audiniuose ar organuose: leukocitai nukreipiami prie infekuotų ląstelių arba į tam tikras organo sritis sekretuojamų chemokinų gradiento - chemokinezė. • Dendritinių ląstelių (DC) migraciją iš infekcijos vietų į drenuojančius limfmazgius. Po sąveikos su mikrobu, ant DC ekspresuojami receptoriai CCR7, kurie limfmazgiuose rišasi su chemokinais CCL19 ir CCL21. Naivios T ląstelės taip pat ekspresuoja CCR7, todėl susitinka su DC tose pačiose limfmazgių vietose. • Dalyvauja limfinių ir nelimfinių organų vystymesi (pvz., širdies);
Neutrofilų ektravizijaIšsivysčius uždegiminiam atsakui, įvairūs citokinai ir kiti uždegiminiai mediatoriai veikia į šalia esančias kraujagysles, sukeldami ant jų endotelinių ląstelių padidintą adhezijos molekulių selektinų ekspresiją.
Neutrofilų ektravizijos etapai1 etape neutrofilai prie endotelio ląstelių rišasi žemo afiniškumo selektinų-karbohidratų (mucinų) sąveika. E- ir P-selektinų rišimasis tik trumpam sulaiko neutrofilus prie endotelio ląstelių, cirkuliuojančio kraujo jėgos juos atskiria ir ridena toliau. 2 etapas – Ridendamasis neutrofilas yra aktyvuojamas per chemokinų ir kitų chemoatraktantų receptorių sąveiką su ligandais. 3 etapas - Neutrofilai ekspresuoja LFA-1 ir Mac-1 integrinus, kurie po aktyvacijos rišasi prie endotelio ICAM-1 adhezijos molekulių. 4 etapas – kaip neutrofilas pereina per endotelį nėra iki galo žinoma. Gal būt veikia toliau sąveika integrinų su Ig superšeima ir chemoatraktantų aktyvacija, o gal būt veikiant visiškai skirtingiems stimuliatoriams.
Monocitų ekstravazacijaMonocitų ekstravazacija vyksta keliomis valandomis vėliau, nei neutrofilų, ir tęsiasi keliomis dienomis ilgiau. Tačiau yra vietų, kur migruoja tik monocitai. Tai nulemia skirtingi šių ląstelių ekspresuojamų adhezijos molekulių ir chemokinų receptorių rinkiniai bei ekspresuojami skirtingi chemokinai skirtingose vietose ir skirtingu laiku. 1-ame etape, kaip ir neutrofilai, monocitai sąveikauja su endoteliu per selektinus ir jų ligandus. Neutrofilai ekspresuoja LFA-1 ir Mac-1 integrinus, kurie po aktyvacijos rišasi prie endotelio ICAM-1 adhezijos molekulių. Monocitai ekspresuoja LFA-1 ir VLA-4 integrinus, kurie rišasi prie endotelio ICAM-1 ir VCAM-1 adhezijos molekulių. Neutrofilai ekspresuoja CXCR1 ir CXCR2 receptorius, kurie rišasi su chemokinu IL-8 (CXCL8), o monocitai ekspresuoja CCR2, kuris suriša chemokiną CCL2 (MCP-1), arba CX3CR1, kuris suriša chemokiną CX3CL1.
Limfocitų recirkuliacijaSubrendusios naivios T ląstelės iš čiobrialiaukės išeina į kraują, iš kraujo migruoja daugiausia į limfmazgių, taip pat į blužnies ir gleivinių limfinių audinių T ląstelių zonas. • Atskirų T limfocitų populiacijų, bet ne kitų limfocitų, selektyvus patekimas į limfmazgius ar tam tikrus audinius yra vadinamas limfocitų “homing” (“grįžimu namo”), o patekimui naudojamos adhezijos molekulės – “homing” receptoriais. • Naivūs T limfocitai į limfmazgius ir gleivinių limfoidinius audinius patenka per specializuotas aukštojo endotelio venules (HEV), esančias T ląstelių zonose. • Nesutikę antigeno limfmazgyje, naivios T ląstelės migruoja per eferentinę limfagyslę į kraują, o iš ten į sekantį limfmazgį.
• Naivaus limfocito išėjimas iš limfmazgio• Naivaus limfocito išėjimas iš limfmazgio yra priklausomas nuo S1P (sfingozin-1- fosfato) ir jo receptoriaus (S1PR1) sąveikos; Dendritinės ląstelės su antigenu ateina į limfmazgius per aferentines limfagysles. Jei T ląstelė atpažįsta antigeną, jos aktyvuojamos, pradeda proliferuoti ir diferencijuoti į tūkstančius efektorinių ir atminties ląstelių, kurios grįžta į cirkuliaciją eferentine limfagysle, tada krūtinės lanku, tuščiąja vena, į širdį, ir galiausiai patenka į arterinę cirkuliaciją. Iš kraujo efektorinės ir atminties ląstelės pirmiausia migruoja į periferinius audinius, kur kilo infekcija ar uždegimas per tų audinių venules.
Aukštojo endotelio venulės• HEV endotelinės ląstelės paviršiuje ekspresuoja tam tikras adhezijos molekules ir chemokinus, nulemiančius atskirų limfocitų populiacijų ekstravazaciją į organus ar audinius. • Skirtingų organų HEV ekspresuoja skirtingas adhezijos molekules, kurios bendrai dar vadinamos adresinais. • HEV susidaro esant aplinkoje tokiems citokinams, kaip limfotoksinas, ir gali susidaryti nelimfiniuose audiniuose esant lėtiniam uždegimui ir minėtiems citokinams. • Per 1 s maždaug 1,4x10^4 limfocitų ekstravazuoja per HEV į vieną limfmazgį.
Naivių T limfocitų migracijaL-selektinas su GlyCAM-1 ir CD34 – pradinė silpna adhezija naivių T ląstelių prie HEV limfmazgiuose. CCR7 su CCL19 arba CCL21 – aktyvacija integrinų ir chemokinezė. LFA-1 su ICAM-1 – stabilus surišimas, po kurio seka naivių T limfocitų transmigracija per HEV.
Naivių T limfocitų migracija į kitus limfos audiniusĮ blužnies, kuri neturi HEV, ribinę sritį ir raudonosios pulpos sinusus naivūs T limfocitai patenka pasyviai, nedalyvaujant selektinams, integrinams ir chemokinams, o į baltąją pulpą – dalyvaujant CCR7 receptoriui, rišančiam chemokinus.
T ląstelių išėjimas iš limfmazgiųS1P daug kraujyje ir limfoje, bet mažai limfiniuose audiniuose, kur juos degraduoja fermentas S1P liazė. Susidaręs koncentracijų gradientas reikalingas perėjimui ląstelių iš audinių į cirkuliaciją, kuris vyksta S1P prisirišus prie S1PR1. •S1PR1 yra su G baltymu sujungtas receptorius. Cirkuliuojančios T ląstelės turi nedidelį kiekį S1PR1 receptorių savo paviršiuje, nes kraujo S1P rišasi prie receptorių ir susirišus jie internalizuojami (paimami į ląstelių vidų). Patekus T ląstelėms į limfmazgį, kur S1P nedaug, po kelių valandų receptoriai vėl pradedami ekspresuoti. Šių kelių valandų pakanka T ląstelei susitikti antigeną pateikiančią ląstelę. • Naivios T ląstelės po susidūrimo su antigenu aktyvuojamos, t.y. Pradeda diferencijuotis į efektorines T ląsteles. Tai reiškia, jog keičiasi ekspresija chemokinų receptorių, S1PR1 ir adhezijos molekulių jų paviršiuje. •Kol T efektoriai pasidaugina kloniniu būdu ir diferencijuojasi, S1PR1 ekspresija kelias dienas slopinama ir tai reguliuoja taip vadinami I tipo interferonai, ekspresuojami įgimto imuninio atsako į infekciją metu. Stimuliavimas antigenu ir interferonai kartu padidina T ląstelių membranos baltymo CD69 ekspresiją. Šis baltymas rišasi prie S1PR1 ir blokuoja jį, kol nesibaigia diferenciacija