SEARCH
You are in browse mode. You must login to use MEMORY

   Log in to start

level: Level 1

Questions and Answers List

level questions: Level 1

QuestionAnswer
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Tarptautinių santykių disciplinoje įsigali idealistams (utopistams) oponuojantis požiūris - koks? ir iki kada jis išliko dominuojančiu TP disicplinoje.realizmas iki pat Šaltojo karo pabaigos išliko dominuojančiu požiūriu Tarptautinių santykių disciplinoje.
Kas anot realizmo yra svarbiausi vienetai TP?valstybės
Koks santykis tarp vidaus politikos ir tarptautinės, žvelgiant iš realizmo perspektyvos? Kokio tvarka galioja abiejom iš jų?Vidaus politika turi būti griežtai skiriama nuo tarptautinės politikos. Vidaus politikoje vyrauja hierarchiška tvarka, o tarptautinėje sistemoje – anarchiška.
Valstybės – racionalūs veikėjai, apskaičiuojančios naudą bei kaštus, ir priimančios racionalius sprendimus. Kokia doktrina apibūdina taip valstybes? Kuo savo pasirinkimą grindžiate?Realizmas. Realizme paprastai taikoma racionalaus pasirinkimo teorija.
Koks pagrindinis valstybės interesas anot realistų?Pagrindinis valstybių interesas – galios telkimas.
Tarptautinė politika ir tarptautinės politikos problema anot realizmo:Tarptautinė politika – tai kova dėl galios anarchiškoje aplinkoje. Tarptautinė sistema yra anarchiška. Svarbiausia tarptautinė problema – saugumas (nacionalinis saugumas).
Ką sako realizmas apie karą?Tarptautiniai santykiai – konfliktiški, o konfliktai yra išsprendžiami tik kare.
Klasikinio realizmo "tėvai" ir jų suformuluotas politinio gyvenimo rūpestisGraikų istorikas Tukididas ir mąstytojai Niccolo Machiavellis bei Thomas Hobbesas – trys klasikinio realizmo atstovai, pateikiantys požiūrį, kad galios tikslas, galios priemonės, galios panaudojimas (ištekliai) – pagrindinis politinio gyvenimo rūpestis.
Koks pranašiausias politikos veikėjas, tarp ko yra tarptautiniai santykiai, ar egzistuoja kažkas be jų?Valstybė – išskirtinis ir pats pranašiausias pasaulio politikos veikėjas. Tarptautiniai santykiai – santykiai tarp valstybių. Visi kiti veikėjai – ar tai būtų individai, ar tarptautinės organizacijos, ar nevyriausybinės organizacijos etc. – nėra
Koks požiūris į žmogaus prigimtį iš realizmo perspektyvosŽMOGUS YRA ŠLYKŠTYNĖ, SAVANAUDIS, LINKĘS APGAUDINĖT - pesimistinis
Pagrindinės ir svarbiausios veikėjos TP, iš realizmo perspektyvos (konkrečiau galvoti). taip pat kiek svarbūs tarp jų tarptautiniai susitarimai?Pagrindinės, svarbiausios veikėjos yra didžiosios valstybės. Tarptautiniai susitarimai yra laikini, sąlyginiai, priklausomi nuo valstybių noro jų laikytis.
Tukididas ir Peloponeso karo istorija, kokios išvados?iškeliamos maksimos, kurios lieka ir kitų realizmo mąstytojų teorijose: matymas į ateitį, atsargumas, apdairumas, nuovoka, atskirtis nuo privačios moralės ir universalių teisingumo principų. Tarptautiniai santykiai – atskirų valstybių anarchija, kurioms neveikia bendri teisingumo ir kiti principai. Saugumas ir išlikimas – pagrindinės vertybės, o karas – galutinis arbitras.
NIKOLAS BLT MAKIAVELIS - lapė ir liūtas paaiškinti. Taip pat pagrindinę vertybę politikos įvardytiGalia (liūtas) ir apgaulė, gudrybė (lapė). vertybė yra tautos laisvė ir nepriklausomybė
Koks pagrindinis valdovų vaidmuo anot Makiavelio?Pagrindinis valdovų vaidmuo – visomis išgalėmis ginti valstybės interesus ir užtikrinti jos išlikimą.
Kokia realizmo idėja atspindi Makiavelio Lapės ir liūto suformuluota mintis?Klasikinė realizmo teorija pirmiausia yra išlikimo teorija. jei nebus lapė ir liūtas, jis bus NX SUNAIKINTAS ir negalės apginti valstybės interesų.
Dėl ko anot Hobbso žmonės jungiasi į bendruomenės? kokioje būklėje yra iki tol? kokia padėtis tampa, kai susikuria daug valstybių?Žmonės jungiasi iš baimės, nes vyksta visų karas prieš visus. atsiradus valstybėms anarchiška padėtis įsivyrauja tarptautinėje politikoje (visų valstybių karas prieš visas)
Saugumo dilema, kas tai? kokio filosofo mąstyme tai ypač ryškiai atsispindi? kaip ją galima išspręsti?saugumo dilema – asmeninis žmonių arba valstybės vidaus saugumas sukuria tarptautinį nesaugumą, kuris kyla iš anarchiškos valstybių sistemos. T. Hobbsas Jos išspręsti negalima.
Kas akcentuoja tarpatautinės teisės svarba iš realistų, kokia apimtimi jos bus laikomasi?Th. Hobbsas - kol susitarimai ar nustatytos taisyklės atitiks valstybės saugumo ir išlikimo interesus
Koks išskirtinis bruožas yra Th. Hobbes lyginant su kitais realistaisišskirtinis Th. Hobbeso realizmo bruožas yra vidinė taika – taika valstybės rėmuose, kuri gali užtikrinti žmonių gerovę
Kokia kertinė sąvoka klasikiniame realizme, kaip ją galima apibrėžti, nu ir pabaigai dar jos autorių įvardyti prašome.Galia – kertinė sąvoka realizmo koncepcijoje. H. Morgenthau galią apibrėžia kaip žmogaus gebėjimą kontroliuoti kitų mintis ir veiksmus.
animus dominandi ir kas šią sąvoka naudojaH. Morgenthau. žmogaus galios troškimas, ieškant saugios politinės erdvės, kurioje būtų galima kurti gerovę sau ir veikti nepriklausomai nuo kitų. Ši žmogaus prigimtis lemia konfliktus ir galios politiką, nuolatinį varžymąsi.
Kuo remiasi H. Morgenthau, kokiais filosofais, kokiom jų idėjomTh. Hobbeso ir N. Machiavelli – visų karo prieš visus bei liūto ir lapės valdymo idėjomis.
H. Morgenthau politinio realizmo principai1)Politiką valdo objektyvūs dėsniai – egoistiškumas ir savanaudiškumas, glūdintys žmogaus prigimtyje, ir racionalumas. 2)Interesai apibrėžiami per galią 3) Politiniai veiksmai turi moralinę reikšmę, tačiau tik tam tikra prasme, susijusia su politiko interesais, ypač apdairumu, o ne tradicine etika 4. Realizmas neigia egzistuojant bendrą moralę, pritaikomą visoms valstybėms, kaip pažymi idealizmas 5. Politika – autonomiška veikimo sritis.
kas pakeitė klasikinį realizmą?neorealzimas (struktūrinis realizmas)
pagal ką K. Waltzas suklasifikuoja tarptautinės politikos teorijas + įvardyti jaspagal jų požiūrį į vieneto ir struktūros lygmenis. Teorijas, kurios skiria dėmesį vieneto lygmeniui, jis įvardija redukcionistinėmis. Teorijas, kuriose ieškoma tarptautinio lygmens aiškinamųjų priežasčių, jis vadina sisteminėmis.
Ką neorelizmas teigia apie tarptautinę sistemą? kas svarbiau ji ar valstybinė?(Neo)realizmas teigia, kad tarptautinė sistema yra savarankiškas fenomenas. Ji ne mažiau svarbi nei valstybinė
tarptautinės sistemos apibrėžimas pagal K. Waltztarptautinė sistema – struktūros ir sąveikaujančių vienetų (valstybių) junginys
kas yra struktūra pagal k.waltz, kas jai būdinga?Struktūra – tai sistemos dalių išsidėstymas (sąranga) jos viduje. Tarptautinės sistemos struktūrai būdinga: 1. Tvarkantysis principas; 2. Vienetų funkcijos; 3. Gebėjimų pasiskirstymas tarp vienetų.
Tvarkantysis principas pagal K.Waltz - apibūdint.Šis principas nurodo būdą, kuriuo yra sutvarkyti sistemą sudarantys vienetai. Jei dominuoja vertikalūs (pavaldumo) sąryšiai, tai sistemos struktūra apibūdinama kaip hierarchinė. O jeigu dominuoja horizontalūs (lygiavertiškumo) sąryšiai, tai sistemos struktūra yra apibūdinama kaip anarchija.
Kokie santykiai būdingi valstybėms, o kokie tarptautinei sistemai anot K. waltzK. Waltzo teigimu, valstybių vidaus sistemoms – būdingi hierarchiški santykiai, o tarptautinę sistemą galima apibūdinti kaip anarchiją, kadangi joje vyrauja horizontalūs
Vienetų funkcijos pagal K. waltz. ar jie vieninteliai egzistuoja tarptatuinėje sistemoje?tarptautinės sistemos vienetai yra valstybės ir visos jos vykdo tas pačias funkcijas: gynybos, mokesčių surinkimo, ekonomikos reguliavimo. Tarptautinėje sistemoje valstybės siekia tik saugumo (išlikimo), o tai skiriasi nuo funkcijų diferenciacijos vidaus politikoje. K. Waltzas tvirtina, kad valstybės nėra ir niekada nebuvo vieninteliai veikėjai, tačiau jos yra svarbiausios, dėl to, kad jos yra stipriausios.
Kokios tarptautinės sistemos ypatybės yra svarbiausios K. waltzui? (jos yra 3)tvarkantysis principas, gebėjimų paskirstymas tarp vienetų. K. Waltzas negrįžta į valstybių lygmenį. Jis koncentruojasi ne ties atskirais vienetų gebėjimais, o kalba apie santykį (dėl to nelabai idomu jam vienetų funkcijos)
kas anot k. waltz lemia tarptautinės sistemos struktūrą? ką veikia kiti? :DValstybės, kurios lemia tarptautinės sistemos struktūrą, yra didžiosios valstybės. Būtent jų sąveika ir galios santykis – patys reikšmingiausi. Struktūra nepriklauso nuo mažų valstybių: pastarosios yra linkusios „šlietis“
Kas pagal neorealizmą lemia tarptautinės sistemos anarchiškos struktūros pagrindą?Neorealizmo požiūriu tarptautinės sistemos anarchiškos struktūros karkasą sudaro tarp sistemos elementų (suverenių valstybių) susiklosčiusi galios pusiausvyra.
Neorealistinis stabilumas - apibūdinti. kada gali pakisti tarptautinė sistema?Sistemos transformacija gali įvykti tik tada, kai keičiasi tvarkantysis principas: kada anarchiją tarptautinėje sistemoje pakeis hierarchija. K. waltz teigia, ne kad galių pusiausvyra kartą sukurta išsilaikys amžinai, bet, kad ji sugriuvus vel atsistatys. kitaip tariant, žlungant vienpolei bus virsmas į dvipolę ar daugiapolę.
Kokia taptautinė sistema stabiliausia anot k.waltz ? kokia nestabiliausia?Vienpolė nestabiliausia. dvipolis tabiliausia. p.s daugiapolėje nestabilumas pasireiškia per tai, kad palikusios karinį aliejansą išryškina galių nelygybę.
kokią doktriną kritikuoja liberalizmas ir kokiu požiūriu?Liberalizmas kritikuoja realistų požiūrį, jog konfliktas – natūrali sąlyga santykiuose tarp valstybių ir kad tarptautiniai santykiai valdomi tik galios balanso mechanizmo pagalba.
Koks požiūris yra realistų ir koks liberalų?liberalus požiūris į tarptautinius santykius – optimistiškas, kitaip nei pesimistiško realizmo. Liberalizmas teigia, kad konfliktų galima išvengti, jei valstybių vyriausybės to nori, o realistai sako no no
su kuo sietinas liberalizmo tarptautinių santykių teorijos atsiradimas?Liberalios tarptautinių santykių teorijos atsiradimas – glaudžiai susijęs su liberalios valstybės (arba modernios konstitucinės santvarkos atsiradimu). modernizacija didina bendradarbiavimą viršnacionaliniu lygiu.
kas įgalina žmonės veikti kartu už valstybės ribų anot liberalizmo?Žmonės vedini asmeninių interesų, todėl nuolatos konkuruoja tarpusavyje. Tačiau jie turi nemažai bendrų interesų, o tai įgalina juos bendradarbiauti socialinėje aplinkoje – ne tik valstybės viduje, bet ir už jos ribų.
koks svarbiausias liberalizmo principas?Svarbiausias liberalizmo principas yra individų laimė ir gerovė
Ką J. Locke'as sakė apie tai, kad valstybės ir visuomenės nuomonės glai nesutapti, kas nutinka tokiu atveju?Visuomenė ir valstybė turėtų būti atskiros viena nuo kitos: jei valdžios veiksmai nesutampa su visuomenės nuomone, ši gali ją pakeisti.
Kaip liberalai mato valstybękitaip nei realistai, teigiantys, jog valstybės nuolatos siekia maksimizuoti savo galią, liberalai valstybę mato kaip vieningą konstitucinį darinį, įtvirtinantį įstatymo viršenybės principą.
Liberalų logika/sekamodernizacija > bendradarbiavimas ir tarpusavio priklausomybė > visuotinė pažanga
Kuo liberalų institucionalizmo požiūris į tarptautinės sistemos centrą buvo kitoks nei realistųLiberalai atmetė valstybės – tarptautinės sistemos centro – požiūrį. Taip pat suabejota realistiniu karo visų su visais modeliu.
Dabartinio institucinio liberalizmo požiūris ir teiginiaiDabartinis institucinis liberalizmas nėra toks optimistiškas, kaip jo pirmtakas – utopinis liberalizmas. Šios perspektyvos išeities taškas – labai panašus į realistų: pripažįstama, jog valstybės – pagrindiniai tarptautinės sistemos veikėjai. Be to, laikomasi požiūrio, kad tarptautinė sistema yra anarchiška, t. y. nėra jokios stiprios pasaulinės vyriausybės, o visos valstybės tik de jure yra tarpusavyje lygios, o ne de facto. tačiau visko nesuvedama ė anarchija, organizacijos padeda ir formuoja autoritetus
realistų ir liberalų požiūris į tarptautines organizacijasrealistai laiko tarptautines institucijas (organizacijas, režimus) labiau „popieriniais“, tai liberalai akcentuoja, kad jos padeda valstybėms bendradarbiauti ir taip įveikti nesaugumo jausmą.
kada anot liberalų bus didesnė nauda, konkuruojant ar bendradarbiaujantLiberalai pastebi, kad valstybėms bendradarbiaujant nauda bus didesnė, nei konkuruojant, o efektyvus bendradarbiavimas galimas sukuriant tam tikras taisykles (tai daro organizacijos)
kaip institucionalistai apibrėžia tarptautinę institucija?Tarptautinę instituciją jie apibrėžia kaip tam tikrų taisyklių rinkinį, kontroliuojantį valstybių veiksmus konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, Tarptautinės laivybos taisyklės.
kas yra režimas pagal institucionalistus?režimo sąvoka: tai yra aiškūs ir besąlygiški principai, taisyklės arba sprendimų priėmimo procedūros, egzistuojančios tam tikroje tarptautinių santykių sferoje, aplink kuriuos susiderina sistemos veikėjų tikslai. dažniausiai režimui prižiūrėti yra įkuriama organizacija
įprastos tarptautinės organizacijos ir į ką jos gali būti klasifikuojamos (institucionalistu požiūriu)Europos Sąjunga, NATO, Jungtinės Tautos, Pasaulio prekybos organizacija ir t.t. klasifikacija: a)regioninės/universalios b)specifinės (sveikatos organizacija) / bendrosios (ES) c)tarpvyriausybinės/viršnacionalinės (kai dalis suvereniteto atiduodama)
Režimas ir konvencija. institucionalistu požiūriu.Režimai – aiškūs ir besąlygiški principai, taisyklės, procedūros, egzistuojančios tam tikroje tarptautinių santykių sferoje, aplinkui kuriuos suderinami sistemos veikėjų tikslai. Konvencijos – pastarosios pasirašomos prieš įkuriant režimus ar tarptautines organizacijas. Tai yra savotiškos neformalios institucijos, per tam tikras sąvokas išreiškiančios veikėjų norus. Konvencijos įgalina veikėjus suprasti vienas kitą.
Ką skatina institucijos anot institucionalistų?institucijos skatina bendradarbiavimą tarp valstybių. <-- kertinis taškas institucionalizmo
kaip gali būti matuojamas institucionalizacijos laipsnisInstitucionalizacijos apimtis (scope); 2. Institucionalizacijos gylis(depth).
koks institucionalistų atsakas į neorealistų teiginį, kad Europoje nebus taikos po šaltojo karo, dėl vienpoliškumo?Liberalų (institucionalistų) teigimu, (neo)realistų prielaidos – ne visiškai teisingos. Būtent Europos valstybių tarpusavio integracija sąlygojo, kad po Šaltojo karo Senajame žemyne įsivyravo taika. Institucijos sukuria pasitikėjimą tarp valstybių, jos leidžia išvengti baimės, tad ir konfliktų.
Kas bendra tarp liberalų sociologų ir realistų? o kas skirintinga, tuo pačiu klausimu?Liberalai sociologai neneigia realistų požiūrio, kad tarptautiniai santykiai – santykių tarp suverenių valstybių visuma. Vis dėlto, anot jų, neįmanoma ignoruoti transnacionalinių ryšių tarp individų, jų grupių ir organizacijų (valstybių)
kokia idėja sociologai liberalistai iškelia apie santykių svarbumąIškeliama idėja, jog santykiai tarp žmonių ir bendruomenių – daug svarbesni, nei santykiai tarp valstybių.
„Voratinklio modelis“ kas tai, kam būdingasSocialogų liberalistų „Voratinklio modelis“ rodo, kad pasaulis remiasi ne konflikto, bet visiems naudingo bendradarbiavimo logika. tačiau karų pasitaiko, jų neneigia
Pasaulis – multicentrinis, susidedantis iš nepriklausomų kolektyvų, egzistuojančių greta valstybių. kas taip apibūdint galėtų pasaulį?sociologinis liberalizmas, nes remiamasi "voratinklio modeliu"
Tarpusavio priklausomybė, kas tai, kokiai doktrinai būdinga, kokia prasmė?liberalizmui. Didesnė tarpusavio priklausomybė, išreikšta per transnacionalinius ryšius tarp tarptautinės sistemos veikėjų, gali vesti į pasaulinę taiką. modernizacija skatina glaudesnius ryšius ir karas yra mažai tikėtinas scenarijus, kylančios šalys stiprios prekyboje (kaip Vokietija po ww2)
Kompleksinė tarpusavio priklausomybė - tampa savotiška atsvara realistų valstybių savarankiškumo ir izoliuotumo teiginiams. kokios jai būtinos sąlygos?1. Kad daugialypiai kanalai sujungtų visuomenes; 2. Kad nebūtų bendros problemų hierarchijos, todėl saugumo interesas nedominuotų; 3. Kad karinės jėgos panaudojimas nebūtų traktuojamas kaip tinkama priemonė interesams įgyvendinti bei egzistuojančioms problemoms spręsti. Robertas Keohane‘as ir Josephas Nye
Respublikonizmas, kas tai? koks pagrindinis teiginys?Šios liberalizmo atšakos išeities taškas yra teiginys, jog demokratija yra taikingesnė ir labiau įstatymus gerbianti politinė sistema nei bet kokia kita santvarka.
kokia respublikonizmo daroma prielaida?Daroma prielaida, kad demokratijos dažniausiai kariauja su „ne demokratijomis“, bet niekada tarpusavyje (šis aspektas buvo pastebėtas dar filosofo Imanuelio Kanto, XVIII amžiuje).
Kodėl demokratijos tarpusavy nekariauja?1. Demokratijų vidinė politinė kultūra yra pagrįsta taikingu konfliktų sprendimu– kompromiso ieškojimas, o ne jėgos kalba. 2. Demokratijas vienija bendros moralinės vertybės. Todėl jos tarpusavyje stengiasi taikyti tuos pačius principus, kaip ir pačių demokratijų viduje: nuomonės laisvę, toleranciją, kurios veda link geresnio kito supratimo ir kompromiso paieškos, o ne karo. 3. Taika tarp demokratijų yra sutvirtinama ekonominiais ryšiais ir tarpusavio priklausomybe.
Dėl ko ir su kuo nesutiko M. WIght ir H. BUll?Anot angliškosios mokyklos pradininkų, nepaisant anarchiškos tarptautinės sistemos prigimties, valstybės – stebėtinai linkusios bendradarbiauti, siekdamos išvengti konfliktų.
Kokią valstybių sistema M. Wight pavadino tarptautine visuomene?valstybių polinkį bendradarbiauti, siekiant išvengti konfliktų. bendradarbiavimui pasitelkiamos organizacijos, tarptautinės teisės normos.
kokia doktrina galima pavadinti vidurio keliu?angliškąją mokyklą dar vadinamą liberaliuoju realizmu
ar angliškoji mokykla palaiko Kanto amžinosios taikos vizija?nepalaiko. nors jie sako, kad valstybės linkusios bendradarbiauti, vis gi jos dažnai būna savanaudiškos.
kuo M.Wight pagrindė savo naująją koncepcija?Realizmas – anarchija ir jėgos politika; Racionalizmas – visuomenė ir tarptautinė teisė; Revoliucionizmas – žmogaus teisės, humanitarizmas ir teisingumas. (Kantas ir priskiria idealistus, marksistus)
Kas anot H. Bull yra tarptautinė sistema?Tarptautinė sistema – dviejų ar didesnio skaičiaus valstybių, susietų pakankamai svarbiais bendrais kontaktais ir tokių būdu galinčių veikti viena kitos veiksmus, sistema.
tarptautinė visuomenė anto H.bullTarptautinė visuomenė – bendrų interesų ir vertybių siejama šalių sistema, kurią sudarančių valstybių veiksmai yra ribojami bendrai priimtų taisyklių. Bendros normos, taisyklės ir institucijos yra svarbiausios šiuolaikinės tarptautinės visuomenės bruožas.
kokią tarptautinės visuomenės pamatinė vertybė įvardija H. Bullpamatinė bet kokios tarptautinės visuomenės vertybė – tarptautinė tvarka.
kokias tarptautinės visuomenės sampratass atskyrė H. BullH. Bull atskyrė pliuralistinę ir solidariąją tarptautinės visuomenės sampratas.
Kas yra tarptautinės teisės normų subjektai solidarioje tarptautinėje visuomenėje (h.bull)Solidarioje tarptautinėje visuomenėje tarptautinės teisės normų subjektais yra ne tik suverenios valstybės, bet ir atskiri individai. Tokioje visuomenėje egzistuoja aiškios „teisingo karo“ ir humanitarinės intervencijos sąlygos, paremtos, pavyzdžiui, žmogaus teisių pažeidimais.
Kas yra tarptautinės teisės normų subjektai pliuarlistinėje tarptautinėje visuomenėje (h.bull)pliuralistinės tarptautinės visuomenės normos apsiriboja tik jėgos naudojimo ribojimais bei šalių suvereniteto pripažinimu. Ši tarptautinės visuomenės forma, anot H. Bull, istoriškai buvo vyraujanti. Vis dėlto stiprėjant žmogaus teisių svarbai vyksta tarptautinės visuomenės transformacija.
Tiesiog perskaityk su kuo sutiktu visi visuomeninės teorijos atstovai1. Vieninteliai nepriklausomi tarptautinių santykių veikėjai–suverenios valstybės; 2. Tarptautinėsistema–anarchiška; 3. Tarptautiniams santykiams ir tarptautinių santykių disciplinai būdinga triadinė struktūra. (realizmas, rev, racionalizmas) 4. Tarptautinių santykių disciplinos tyrimo objektai – tarptautinę politiką lemiančios ideologinės, moralinės, filosofinės, istorinės ir teisinės prielaidos bei tarpvalstybinius santykius reguliuojančios teisės normos 5. Tarptautinių santykių disciplina negali būti metodologiškai angažuota. Ji negali būti plėtojama kaip vertybiškai neutrali bei nuo konkretaus istorinio konteksto nepriklausoma žinių sistema.